Projektas „Supa Asmenybės“: pokalbis su kūrybininke Viktorija Aprimaite

„Supa Asmenybės“ –  tai trumpi, artimi, intelektualūs pokalbiai su stipriomis, įkvepiančiomis asmenybėmis supančiomis kiekvieną iš mūsų kasdien. Kas mėnesį susipažinsime su išskirtiniais pašnekovais, kalbėsime apie gyvenimo būdą, karjerą, vidinės ramybės balansą, autoritetus ir stiliaus pasirinkimus. Šiuo projektu siekiame ypatingus, o tuo pačiu ir mums artimus žmones parodyti tokiu kampu, kokiu jie galbūt patys savęs niekada nemato. Juk kiekvienas ir kiekviena iš mūsų esame tas ypatingas kasdienybės herojus – skubantis, siekiantis ir kuriantis. Tereikia tai pastebėti.

 

Viktorijos Aprimaitės kasdienybė tarsi susideda iš blausių, estetiškų sustabdytų kadrų, nuoširdžios šypsenos ir begalės gražių minčių. Bent jau visi, kurie Viktoriją sekate Instagram paskyroje, su mumis sutiktų. Iš čia ją turbūt pažįstate unikaliu slapyvardžiu „kvepialietus“. Vėsų vasario ketvirtadienį trumpam pokalbiui mums pavyko Viktoriją pagauti Kaune, nors dažniausiai ją sutiktumėte mylimame mieste Vilniuje, Kūrybininkė, tekstų autorė, soc. medijų ir komunikacijos specialistė Viktorija šiuo metu daug savo laiko skiria ir naujajai knygai, kurioje rašys apie ypatingas, daugeliui pamirštas, drąsias ir įkvepiančias Lietuvos moteris. Apie Viktorijos ryto ritualus, kasdienę veiklą ir gyvenimo būdo filosofiją skaityti kviečiame antrame „Supa Asmenybės“ pokalbyje.

 

Kas tave motyvuoja keltis iš lovos? Kuo prasideda kiekvienas rytas? 

Mane apskritai motyvuoja pati sąvoka „rytas“ ! Esu įsimylėjusi rytus. Kiekvieną vakarą prieš eidama miegoti jau slapta svajoju, kaip atsikelsiu ryte ir kartosiu savo ritualus kuriuos labai mėgstu ir dažniausiai susikuriu pagal sezoną. Žiemą tai dažnai būna penki knygos puslapiai ar, sakykim, 3 puslapiai laisvo teksto – tiesiog pradedu dieną rašydama kas tuo metu užima mano mintis. Pavasarį ar vasarą, kai rytai jau šviesūs ir šilti, išbėgu į Užupį pabėgioti kol miestas ir visi aplink dar miega. Taigi man pati didžiausia motyvacija keltis ir yra mano ryto ritualai, kurie manau yra labai svarbūs visos dienos kokybei ir procesams. Svarbiausia, kad rytas būtų ramus, malonus, lėtas, skirtas tik man ir mano mintims.

 

Mėgstamiausia laisvalaikio veikla?
Iš tikrųjų mano laisvalaikis ir mano darbas yra du tarpusavyje labai susiję dalykai. Žinoma, galiu pasakyti, kad mėgstamiausia veikla yra kūryba. Būtina nepamiršti tų pauzių, kurios tarp darbo ir laisvalaikio visgi turi likti, ypač svarbus yra laikas sau. Būtent tą laiką sau aš leidžiu keliaudama, kelionės man yra didžiausias įkvėpimas – pažinti nelankytus o gal kaip tik jau lankytus miestus ir vis atrasti išskirtinių vietų, inspiruojančių darbą, kūrybą ir kitus procesus.

 

Kas tau padeda pabėgti nuo rutinos? O gal tavo kasdienybėje rutinos toli gražu nėra?
Manau, kad kiekviename darbe rutina yra, nesvarbu kiek tas darbas yra kūrybiškas, jame visada išryškės tam tikri rutinos elementai. Tą pastebėjus rutiną reikia pagauti ir šiek tiek su ja pažaisti – galbūt į darbą eiti kitu keliu ar pradėti tą patį darbo procesą visai iš kitos pusės, apskritai pakeisti darbo vietą – sėsti kitoje kambario pusėje ar rašyti su kitu rašikliu. Pabėgimas nuo rutinos yra tarsi žaidimas, manau kad tą žaidimą sužaidus ji vėl gali pasidaryti maloni ir nebeerzinti, nes rutina tikrai nebūtinai yra neigiamas ir blogas dalykas.

 

Kasdieniniuose ritualuose, kokia rankinė/kuprinė yra tavo palydovė? Galbūt turi skirtingas rankines darbui, laisvalaikiui, kelionėms?

Kasdieniniuose ritualuose aš mėgstu labai dideles kuprines, vis sakau kad kiekviena įsigyta kuprinė yra dar didesnė už turėtą prieš tai. Kuprines stengiuosi įsigyti talpias, kad jose galėčiau sudėti kuo daugiau reikalingų daiktų. Taigi manau kuprinė ir yra tas daiktas kuris šiuo atveju mane labiausiai atspindi kaip asmenybę, man norisi tvirtai stovėti ant žemės o būtent kuprinės tūris ir suteikia man to norimo tvirtumo jausmo. Turiu kelias skirtingas rankines, tačiau šiaip aš nemėgstu apsikrauti, turėti daug daiktų, drabužių, rankinių ar interjero detalių. Man patinka keli konkretūs daiktai, tai kuprinė kasdienai ir nedidelis rankinukas išeigai.

 

Įvaizdžio detalė be kurios nesijauti savimi?

Iš tiesų vienos tokios įvardinti negalėčiau, bet yra keli daiktai be kurių niekad neišeičiau iš namų, tai užrašinė ir tušinukas. Visada prieš išeidama net pasitikrinu kuprinę, ar tikrai juos turiu. Tai pagrindinės dvi detalės be kurių jaučiuosi keistai, ne savimi. Jeigu kalbant apie įvaizdį, tie moteriški atributai vis keičia vienas kitą pagal sezoną – tai gali būti žiedas, lūpdažis ar panašiai, tačiau tai man tik papildomi sezono prieskoniai.

 


Kokia žinoma moteris tau pačiai – įkvėpimas, autoritetas? Kuo ji tave žavi?

Manau, kad kiekvienas iš mūsų pačios sau esame didžiausi autoritetai. Kiekviena moteris įkvėpėja pirmiausia turėtų būti pati sau ir kasdien sau kurti unikalią, įdomią ir motyvuojančią kasdienybę. Kaip tik šiuo metu labai domiuosi Lietuvos moterimis, išties yra begalė ypatingų lietuvių apie kurias mes net nepagalvojame. Kai kurios yra visai nežinomos, kai kurios yra garsios Lietuvoje. Sakykime, Jurga Ivanauskaitė, tai moteris su ypatinga drąsa ir išskirtiniu dvasiniu pasauliu. Iš jos galime pasimokyti „nežemiškų“ dalykų, tos vidinės stiprybės. Taip pat Ona Šimaitė, Vilniaus universiteto bibliotekininkė kuri gelbėjo žydus. Ona gabeno jiems maistą ir tuo tarpu stengėsi išsaugoti literatūrą bei dokumentus norėdama išlaikyti šią tikrą istoriją ateities kartoms. Taip pat Emilija Pliaterytė, kuri taip pat buvo nuostabi, lietuviškoji Žana d’Ark. Taigi kiekviena ta moteris savyje turi tam tikrą unikalų bruožą, iš kiekvienos jų mes galime mokytis. Tačiau visada turime galvoti, kad pačios sau esame didžiausios įkvėpėjos. Niekas mūsų taip neįkvėps kaip mūsų pačių mintys ir pastangos gerai jaustis išliekant savimi.

 

Kaip supranti karjeros sąvoką, kokią vietą ji sudaro tavo gyvenime?

Labai nemėgstu žodžio karjera, stengiuosi jo nevartoti ir jeigu galėčiau turbūt jį išbraukčiau iš lietuviškojo žodžių žodyno. Man ši sąvoka atrodo labai kategoriška. Manau, kad kiekvienoje veikloje svarbiausia yra procesas, o karjera tai tas žodis kuris apibrėžia tik rezultatą. Tai tarsi taškas, kurio privalome siekti ir jokiu būdu negalime nukrypti. Šis žodis man atrodo labai kraštutinis. Manau, kad kalbant apie darbą ir savo kasdienę veiklą nereikia koncentruotis ties karjera. Svarbu koncentruotis į tai, kad veikla mums būtų maloni, kad kiekvienas mylėtume savo darbą ir kad stengtumėmės jį atlikti kuo geriau. Kad tai nebūtų vardan pasiekti kažkokių karjeros aukštumų, nors ta veikla galbūt mums net nėra maloni ir kiekvienas rytas yra tik dar viena kančia išlipti iš lovos vien tam, kad kažkurią dieną pagaliau galėtume pasakyti – štai, pasiekiau savo karjeros aukštumas. Taigi žodis karjera man tiesiog atrodo liūdnas.

 

Viktorijos mintis skaitykite https://www.kvepialietus.com 

Languota Viktorijos suknelė: Roberta Raubickaitė
Nuotraukos: Ieva Rudžionytė