Projektas „Supa Asmenybės“ : pokalbis su mados žurnalistu Arnoldu Remeika

„Supa Asmenybės“ –  tai trumpi, artimi, intelektualūs pokalbiai su stipriomis, įkvepiančiomis asmenybėmis supančiomis kiekvieną iš mūsų kasdien. Kas mėnesį susipažinsime su išskirtiniais pašnekovais, kalbėsime apie gyvenimo būdą, karjerą, vidinės ramybės balansą, autoritetus ir stiliaus pasirinkimus. Šiuo projektu siekiame ypatingus, o tuo pačiu ir mums artimus žmones parodyti tokiu kampu, kokiu jie galbūt patys savęs niekada nemato. Juk kiekvienas ir kiekviena iš mūsų esame tas ypatingas kasdienybės herojus – skubantis, siekiantis ir kuriantis. Tereikia tai pastebėti.

 
Arnoldas Remeika – viena ryškiausių mados verslo asmenybių Lietuvoje. Žurnalistas, dėl taiklių ir objektyvių įžvalgų žaibiškai išpopuliarėjusio mados tinklaraščio „Bomberis“ autorius, buvęs žurnalo „L’Officiel Mada“ redaktorius o šiuo metu ir išskirtinio renginių ciklo „Suprasti Madą“ organizatorius ir pranešėjas. Atrodo, nėra iššūkių, kurie jam būtų neįveikiami. Be viso to Arnoldas turi patirties tarptautinių pardavimų srityje bei yra sukūręs bendrą kolekciją „OHMY x Bomberis“ kartu su dizainere Ugne Martinaityte. Nors ir sukaupęs tokį žinių bagažą Arnoldas sako manantis, kad apie madą vis dar žino mažai todėl niekada nenustoja ją atrasti vis iš kitų perspektyvų. Pokalbis buvo ypač įdomus ir vedantis į bendras diskusijas – apie mados verslą, Lietuviško dizaino ateitį ir mados sampratą – tarsi sudėtingą mechanizmą, o ne tuščią moterų užgaidą.

 

Arnoldai, kaip atrodo tavo darbo diena?

Pastaruoju metu atrodo labai vienodai, turiu be galo daug projektų, o šiuo metu dirbu ir prie keletos ypač didelių, todėl paskutiniai keli mėnesiai buvo išties intensyvūs. O šiaip dažniausiai visos darbo dienos atrodo gana panašiai. Keliuosi 7 valandą ryto, dirbu iki pietų, tada išeinu į miestą, turiu susitikimų, pasportuoju ir vėl grįžtu atgal prie kompiuterio. Kadangi šiuo metu dirbu iš namų, jie man tapo ir ofisu, ir gyvenamąja vieta o tuo pačiu ir vieta atsipalaiduoti – su vaizdu į Antakalnio miškus, kur kartais pasiemęs kavos išeinu pamedituoti. Visas socialines medijas esu įsijungęs iki pat tol kol einu miegoti, kadangi dirbu kartu su žmonėmis, mada, žiniasklaida, renginiais – privalau visada būti įvykių centre, kitaip tokio darbo dirbti negalėčiau. Visos dienos yra intensyvios, išskyrus savaitgalius, kada galiu sau leisti pailsėti, pabūti su draugais.

 

Kaip prasidėjo tavo karjera? Kuo sudomino mada?

Pradžia buvo kai su šeima 1994 metais atsikraustėme į naują butą Klaipėdos miegamajame rajone ir namuose pradėjo veikti kabelinė televizija per kurią pirmą kartą pamačiau ,,MTV“ kanalą. Visada galvodavau, kad studijuoti anglų filologiją ir literatūrą norėjau dėl to, kad padedant „MTV“ gerai išmokau anglų kalbą, bet šiandien supratau, kad labiau nei tai mane pastūmėjo to meto ,,MTV“ estetika. Prince, Michael Jackson, Madonna, jų įvaizdžiai man patinka iki šiol. Prieš 25 metus. kai reikėjo rinktis studijų kryptį, kalbos apie madą ar kitas giminingas studijas net nebuvo, visi studijavo mediciną, ekonomiką, inžineriją. Mokydamasis anglų kalbos šiek tiek atitolau nuo mados. tačiau ji niekada manęs neapleido, net ir dirbdamas žurnalistu daug metų vienaip ar kitaip buvau šalia mados. Dar gyvendamas Klaipėdoje, miesto centre turėjau siuvimo atelje kur penkis metus siuvome kostiumus pagal individualius užsakymus. Per tuos metus sekėsi įvairiai, bet tai man buvo didžiulė patirtis, kaip žmogui, kuris buvo tik stebėtojas, mada žavėjosi iš šono. O po to, kai aktorė Nelė Savičenko Kanų kino festivalio raudonuoju kilimu ėjo apsirengusi mūsų kurtu kostiumu, supratau, kad galiu pasakyti – aš tikrai šį tą nuveikiau. Nebuvau kostiumų dizaineris, labiau viso koncepto kūrėjas. Dizaineriu pabandžiau būti pernai, kai kartu su Ugne Martinaityte sukūrėme žiemai skirtą kolekciją „OHMY x Bomberis“. O kalbant plačiau visa mano karjera sukasi aplink mados žurnalistiką, analizę, taip pat kelis metus turėjau ir pardavimų patirties, dirbau kartu su dizainere Julia Janus. Madą pažįstu ne tik iš ,,Google“, bet ir iš mados savaičių, kūrėjo, pardavėjo, verslininko pusės ir vis dar stengiuosi ją perprasti vis iš kitos, naujos randamos perspektyvos. Po tiek metų vis dar manau, kad apie madą žinau mažai. Kuo toliau dirbu šioje srityje, tuo daugiau atrandu pusių, kurių vis dar nepažįstu.

 

Kas tave motyvuoja ryte keltis iš lovos?

Kiekvieną rytą iš lovos atsikeliu lengvai, nes jaučiu atsakomybę prieš kitus žmones, rėmėjus, vartotojus, tuos, kurie kartu dalyvauja projektuose. Kartais atsibundu labai anksti ryte ir akyse iškart matau sąrašą darbų. Man nėra baisu, labiau malonu, kad turiu kažką veikti. Aišku turiu tų atokvėpių, kai pabėgu į visai kitą aplinką ir laukdamas oro uoste išsitrinu Messenger“ programėlę, kad nebūtų pagundų atsakinėti į žmonių žinutes. Kartais pagalvojau, kaip norėčiau tiesiog pasiimti kažkurią iš knygų gulinčių prie savo lovos ir paskaityti, bet taip niekada nebūna…

 

Minėjai, kad visos tavo darbo dienos yra vienodos arba labai panašios. Ar pavadintum tai rutina? Ar tau norisi nuo jos pabėgti?

Taip, rutina yra. Net ir stengiantis gyventi neintensyviai rutina gyvenime vistiek atsiranda, kartais tokiu atveju norisi pradėti kažką daryti kitaip. Bet aš šiuo metu neturiu noro kažką daryti kitaip. Kaip sakoma, žmonėms būna tam tikra „žvaigždžių valanda“, taigi aš manau, kad ji šiuo metu vyksta man, nes dirbu pačius įdomiausius darbus ir bendrauju su daug įdomių žmonių. Iš šios valandos privalau pasiimti viską, nes ji kažkada baigsis.

 

Kokią matai Lietuviškos mados ateitį?
Lietuviškas dizainas be abejo turi ateitį, bet manau mes turime per mažai laiko tam, kad galėtume ją apibendrinti ir daryti tam tikras prognozes. Žinome, kiek daug laiko buvome po „geležine uždanga“, todėl čia nieko nevyko. Žmonės pamiršta kas yra tas lietuviškas dizainas, o juk nėra paslaptis, kad tarpukariu jis tikrai klestėjo, ypač Kaune. Bet tie keli dešimtmečiai viską ištrynė ir dabar reikėjo viską pradėti nuo nulio. Manau mes gan sparčiai, tačiau dar tik judame pripažinimo link, pasaulis apie mus žino per mažai ir per mažai jam save rodome. Tie pirmi prekių ženklų, dizainerių bandymai išvažiuoti, parodyti save visada yra sėkmingi. Norėčiau, kad ateityje jų daugėtų ir valstybė į mados dizainą žiūrėtų kaip į prioritetinę sritį. Nes, pavyzdžiui, kitos dizaino rūšys, tokios kaip pakuotės, produkto dizainas jau yra tarp priorritetų, tačiau mada, deja, dar ne.

 

Kokios yra stipriosios lietuviško dizaino pusės?

Viena iš stipriausių mūsų dizaino pusių yra konceptualumas. Labai sunku apibendrinti apie ką yra lietuviškas dizainas. Bet kokiu atveju esame unikalūs, nes vienu atveju stengiamės būti skandinaviškai minimalūs, „švarūs“, bet iš tikrūjų turime ir kitų prekės ženklų, kurie komunikuoja visai kitokią tapatybę ir jiems tai puikiai sekasi. Manau esame labai kūrybinga, talentinga liaudis, turime tikrai gabių žmonių. Be abejo, gamyba yra stiprioji mūsų pusė, turime puikiai išvystytą tekstilės pramonę. Ne paslaptis, kad Lietuvoje siūnamos garsiausių mados prekės ženklų kolekcijos, sakykime tokių kaip Victoria Beckham. Taigi mes tikrai turime galimybę pasiūlyti kokybišką produktą. Užsienio parodose didmeninės prekybos atstovai dažniausiai džiaugiasi išgirdę, kad gaminys yra siūtas Lietuvoje. Tai jiems – kokybės garantas ir tie ženklai, kurie jau tapo žinomi užsienyje kartu atnešė ir gerą lietuviškos gamybos vardą. Taigi manau būdami kūrybinga ramesnių intravertų tauta mes turime pakankamai kūrybingumo sukurti geresnį produktą nei daug kalbantys kitų šalių ekstravertai.

 

Kas tau yra karjera? Kokią dalį ji užima tavo gyvenime?

Negaliu atsakyti į šį klausimą nes nežinau, ar tą karjerą turiu. Daugelis karjerą suprantame kaip kažkokį kilimą tam tikrais laiptais. Bet aš manau, kad niekur nekylu. Atrodo, jog tiesiog šokinėju tarp projektų, darbų. Man karjera yra vidinis jausmas, kad tobulėju su kiekvienu atliktu darbu, nauja patirtimi. Paskutinė visiškai nauja mano darbo patirtis buvo metai dirbant „L’Officiel“ žurnalo redaktoriumi. Per visą gyvenimą tokių patirčių turėjau kelias ir jos vis kažkur mane veda. Jeigu tai yra karjera, tuomet ji man reiškia daug. Galiu būti stipresnis savo kompetencijomis nei buvau prieš kelis ar daugiau metų. Bet ar aš norėčiau tokios karjeros, kai reikia būti to ir to vadybininku, kontroliuoti tam tikrus procesus? Tikrai ne. Man patinka turėti įdomius darbus, bet nebūtinai tokius, kur yra be galo daug atsakomybės . Galiu dirbti atsakingą darbą, bet ta klasikine prasme, man karjera yra pasiekti tikslai, ramybė, balansas, pusiausvyra. Gyvenime yra ir svarbesnių dalykų nei karjeros siekiai.

 

Ką manai apie vyriškos mados raidą Lietuvoje?

Ji yra, bet manau, nepatenkinamos būklės. Nes, deja, vis daugiau nepriklausomos Lietuvos dizainerių, kurie turėjo siekį kurti madą vyrams arba ir vyrams,  atsisako savo pažadų. Šį sezoną dar keli dizaineriai, kurie kurdavo drabužius, kuriuos dėviu ir aš, paskelbė – šį kartą kolekcija skirta tik moterims. Lietuvoje vyrų segmentas yra labai neapibrėžtas o jeigu jų ir yra, jie keliaujantys, išsilavinę ir apsiperka užsienyje. Dažnai mums atrodo, kad mada yra lengvutė, paprastutė, paviršutiniška, tokia tuščia, todėl atrodo, kad vyrai neturėtų užsiiminėti tokiais dalykais. O iš tikrųjų mada yra viena iš svarbiausių pasaulio pramonių, kuri vien per metus sugeneruoja 3 trilinojus dolerių, kai tuo metu visos Lietuvos biudžetas siekia 9,5 milijardo. Pasaulyje vaikų ir vyrų mada yra augančios sritys, kai tuo tarpu moterų po truputį lėtėja. Ypatingai į viršų šauna vyrams skirta grožio pramonė, visais 10 procentų. Marketingo specialistai stengiasi, kad vyrai grožio produktų naudotų vis daugiau. Lietuvoje irgi yra šioks toks postūmis, atsiranda ,,barber shopai“, vyrams rūpintis savo išvaizda nebėra taip gėdinga, kaip tai buvo ankščiau. Kažkas šiek tiek keičiasi, bet pokyčiai nėra drastiški. Vis dėl to jauni, iki 25-27 metų vyrai dar gali pasirinkti ir greitosios mados ženklų, kurie siūlo didelį madingų drabužių asortimentą. Tačiau vyresni skuba į kraštutinumus, apsirengia arba verslo, ar kitu atveju sportinį kostiumą, o to viduriuko atrasti negali. Bet aš dar turiu vilties.

Ar turi įvaizdžio detalę be kurios negalėtum išeiti iš namų?

Aš esu gana silpnas batams ir kvepalams. Man svarbu kokybiški batai, kurie, deja, ne visada yra patogūs, bet su metais stengiuosi įvertinti ir patogumą. O kvepalai svarbūs vien dėl praktiškumo, nes kasdieninė mano uniforma tai juodi drabužiai, nejaučiu, kad ja džiuginčiau save ar aplinkinius, todėl noriu, kad po nosimi būtų nuostabus kvapas, mano tapatybę imponuotų bent jis.

 

Ar kasdieniniuose ritualuose turi tam tikrą rankinę, kuprinę, kuri tave lydi visur?

Turiu tris kuprines ir keletą rankinių, bet dabar nebe rankinių laikas. Taip pat keletą metų nešioju rankinę ant juosmens. Iš tikrųjų, kadangi labai mėgstu su savimi turėti daug daiktų ir iš namų išeinu ilgam laikui šiuo metu su savimi nešuosi didelę, kelionėms skirtą kuprinę. Kita mano turima kuprinė labiau skirta verslui – į ją telpa nešiojamasis kompiuteris, užrašinė, vandens buteliukas. O trečioji kuprinė yra gana sunkiai pritaikoma, nes dera ne prie visų rūbų, bet jaučiu jai didelius sentimentus, kadangi tai yra individualiai, su daug detalių pagaminta dovana.

 

Ar turi autoritetą?

Manau, kad tobulų žmonių nėra, bet yra tie, kurie žavi savo veikla, bruožais. Politikoje man tai galėtų būti Angela Merkel, pop kultūroje Lady Gaga, o sporte – Serena Williams, nors pats teniso nežaidžiu, bet dievinu jį žiūrėti. Taigi absoliutaus autoriteto neturiu ir nežinau ar man jo reikia. Kai dar dirbau samdomą darbą, savo gyvenime turėjau tokių vadovų, kuriuos galiu laikyti autoritetais, nes jie man buvo tarsi mentoriai, mokytojai, o tuo pačiu turėjau tokių, kurie autoritetais man toli gražu nebuvo. Manau darbo srityje autoritetą turėti svarbu.

 

Jeigu turėtum galimybę pavakarieniauti su bet kuriuo žmogumi pasaulyje, ką pasikviestum?

Pirma mintis tokia, kad maistą valgau vienas arba tik labai artimų žmonių kompanijoje. Taigi galbūt šį klausimą galėčiau performuluoti į tai, su kuo kartu išeičiau išgerti. Neseniai teko daryti online interviu su Jeremy Scott iš „Moschino“, norėčiau gyvai su juo susitikti ir apie viską pakalbėti. Tai galbūt taip pat būtų kažkas iš agresyvių, šiuo metu toną diktuojančių dizainerių, tokių kaip Alessandro Michele, Victoria Beckham, ar kažkas iš redaktorių tų žurnalų, kuriuos pats skaitau – „Love“, „Dazed“, „Dansk“, bet ne „Vogue“. O kalbant apie vakarienę pagalvojau, kad taip seniai buvome visi kartu su draugais. Taigi norėčiau tiesiog atšvęsti savo gimtadienį kitaip, išsinuomoti kokią vilą Italijoje ar Prancūzijoje, ten surengti didelę vakarienę su daug daug maisto ir gėrimų. Visi tuo metu atostogautų, suvažiuotų kartu pabūti iki paryčių, su žvakėmis, muzika.


Daugiau apie Arnoldo organizuojamą renginių ciklą Suprasti Madą“ gali skaityti čia: https://bomberis.com

Nuotraukos: Ieva Rudžionytė
Kuprinės: kARTu