Gera, kai po dešimtmečio vis dar yra pirmų kartų…
Lapkričio 22-osios oras kaitaliojosi tarp saulės ir žvarbaus šaltuko, bet „kARTu“ tą dieną nusprendė kurti savo šilumą. Artėjant Black Friday, vietoj vartojimo šurmulio norėjome pasiūlyti kitokią kryptį: daugiau sąmoningumo, mažiau skubėjimo pirkti. Taip gimė mintis surengti mūsų pirmąsias „Mainytuves“.
Tai buvo proga klientėms atsinešti savo senesnius „kARTu“ gaminius ir leisti jiems pradėti naują gyvenimą kitų rankose.
Vietoj nuolaidų – dalijimasis.
Vietoj pirkimo – mainai.
Mažas, bet labai jaukus būdas pasakyti: tvarumas gali būti malonus, paprastas ir įkvepiantis.
Muzika renginio metu rūpinosi Rojus. Žmogus, kuris ateina ir per penkias minutes sukuria atmosferą, tarsi viskas būtų vykę jau šimtą kartų. House ritmas sklandė tarp žmonių, kabyklų ir kavos puodelių, ir kažkaip viską sujungė į vieną bendrą pulsą.
Dalyvės rinkosi viena po kitos. Vienos įėjo su rankinėmis, kurios, jų žodžiais, “skaičiavo dešimtmetį”. Kitos nešėsi kažkada labai mylėtus gaminius, dabar ieškančius naujų nuotykių. Kitos atkeliavo tiesiog dėl smalsumo. Ir jos visos greitai susiliejo į šiltą žmonių judėjimą, kuriame nebuvo jokių aiškių linijų — tik daug pokalbių, juoko ir truputį atsargaus daiktų tikrinimo.
Kai prasidėjo tikrosios mainytuvės, pasidarė aišku, kad mūsų klientai yra mūsų svajonių auditorija ir jos susitiko pasimatuoti, pakomentuoti ir pasijuokti. Vienos rankinės buvo išsirinktos per kelias sekundes. Kitoms reikėjo truputį pakeliauti nuo vieno peties prie kito, nuo vieno komentarų rato prie kito — kol pagaliau sutiko „tą“ žmogų.
Ir visame tame buvo kažkas labai paprasto, labai žmogiško. Nereikėjo jokių didelių tvarumo manifestų, pati atmosfera kalbėjo už save. Daiktai gavo naują šansą, o žmonės – galimybę išbandyti kažką kitokio, neperkant dar vieno naujo daikto.
Vakaro pabaigoje muzika po truputį nutilo, bet nuotaika liko ore. Toks jausmas, kad padarėme kažką, kas turi prasmę, bet nereikia to per daug dramatizuoti. Tiesiog geras renginys, su gera energija ir žmonėmis, kurie nuoširdžiai norėjo dalintis.
Ir, turbūt, todėl užsiverėme duris jau galvodami:
hmm… verta kartoti. Tik kitą kartą dar drąsiau.
Su meile,
kARTu