„Supa Asmenybės“ – tai trumpi, artimi, intelektualūs pokalbiai su stipriomis, įkvepiančiomis asmenybėmis supančiomis kiekvieną iš mūsų kasdien. Kas mėnesį susipažinsime su išskirtiniais pašnekovais, kalbėsime apie gyvenimo būdą, karjerą, vidinės ramybės balansą, autoritetus ir stiliaus pasirinkimus. Šiuo projektu siekiame ypatingus, o tuo pačiu ir mums artimus žmones parodyti tokiu kampu, kokiu jie galbūt patys savęs niekada nemato. Juk kiekvienas ir kiekviena iš mūsų esame tas ypatingas kasdienybės herojus – skubantis, siekiantis ir kuriantis. Tereikia tai pastebėti.
Mantas Bertulis vienas iš tų žmonių kuris galėtų patvirtinti – nėra to blogo, kas neišetų į gerą. Idėja sukurti vieną populiariausių interviu šou projektų Lietuvoje „Kitokie Pasikalbėjimai” Mantui gimė važiuojant šaltame autobuse, po to, kai buvo katik išmestas iš darbo ir turėjo pristatyti naują įdėją, ties kuria galėtų dirbti. Šiuo metu pasiklausyti „Kitokių Pasikalbėjimų” susirenka minios žmonių, o interviu, pradėti mažoje jaukioje „Punto Jazz” palepėje vasarą persikelia į didžiausius šalies festivalius. Kad ir kaip lydėtų karjeros sėkmė, Mantas nenori užsisukti darbo ir projektų rate, siekia išlikti ištikimas sau ir svajonei apkeliauti kuo daugiau šalių. Nors ir aplankęs daugybę įspūdingų miestų, kraustytis gyventi kitur Mantas nenori – atvirkščiai, kaskart vis labiau įsimyli savo šalį.
Kaip šiuo metu apibūdintum savo kasdienę veiklą?
Šiuo metu mano veikla apsiriboja ,,Kitokiais pasikalbėjimais“ ir platformos „Youtube“ kanalo kūrimu, jo turiniu. Su ,,Kitokiais pasikalbėjimais“ turiu užtektinai darbo, nors ne visi žmonės tiki tuo ir mano, kad turiu dar begalę kitų veiklų. Taip pat kartais keliauju.
Kada ir kaip susidomėjai kelionėmis ir nutarei su tuo sieti savo karjerą? Kaip gimė idėja sukurti puslapį „Kvepia Kelionėm“ ?
Noras keliauti tikrai nebuvo mano kraujyje nuo mažens. Prisimenu, kai iš vasaros atostogų grįžę klasiokai pasakodavo kur buvo, ką apkeliavo, tuo tarpu mes su mama nelabai kur keliaudavom. Bet kai persikėlėme gyventi į Kauną ir pradėjau dirbti krepšinio žurnalistu, mano kolega tapo Vytautas Mikaitis, kuris nors ir ypač daug dirbdavo, visada rasdavo laiko keliauti. Aš vis nesuprantu, kaip jis sugeba derinti darbą su kelionėmis. Vytautas visada buvo man pavyzdys, visada norėjau būti toks kaip jis. Mano pirmoji kelionė įvyko tik besimokant universitete, pirmame kurse, kai su kursioku tiesiog spontaniškai nusipirkome lėktuvo bilietus į vieną pusę maršrutu Vilnius – Roma. Nusprendėme, kad na kažkaip grįšim, nes prisižiūrėjome visokių filmukų, prisiskaitėme knygų kaip yra lengva keliauti, nėra ko rūpintis. Bet vėliau supratome, kad viskas nėra taip lengva kaip atrodo. Taigi toje kelionėje patyrėme daugiausiai sunkumų. Pavyzdžiui, tąkart Austrijoje gavome baudą už tranzavimą. Bet galbūt visi tie nuotykiai ir įkvepė tolimesnėms kelionėms. Paskui pradėjau keliauti vienas, 2014 metais įvyko pirmoji solo kelionė į Portugaliją. Jos metu supratau, kad nebūtina turėti kompaniją, gali keliauti vienas. Keliaudamas visada mėgau fotografuoti, rašyti apie savo nuotykius. Tai mane taip pat labai įkvepia. Visada sakiau, kad norėčiau iš to užsidirbti ar kurti kažkokią pridėtinę vertę keliaujant. Pradžioje rašiau straipsnius portale www.15min.lt, tada kilo idėja siūlyti žmonėms kelionių idėjas, nes labai dažnai sulaukdavau klausimų, kaip rasti pigius skrydžius, viešbučius ir taip toliau. Galiausiai sukūriau savo portalą „Kvepia kelionėm“. Ten pradėjome daryti įvairius vaizdo interviu apie keliones, kalbėdavome su žymiais žmonėmis, skelbdavome naujienas, jas patys versdavome iš anglų kalbos, siūlydavome pigių skrydžių pasiūlymus, tame puslapyje sukdavosi visokiausios naujienos įdomios keliaujantiems. Na, o tas kelionių troškimas man vis nepraeina.
Esi apkeliavęs daug šalių ir miestų, galbūt svajoji į kažkurį iš jų persikraustyti?
Kategoriškai ne. Galbūt dar neradau tos ypatingos vietos, bet man yra pats nuostabiausias jausmas žinoti, kad kelionė jau tuoj baigsis ir laukti skrydžio atgal namo į Lietuvą. Kad ir kokia puiki būtų kelionė ir kad ir kaip viskas išvykus patiktų, vistiek žinau, kad grįšiu namo ir tai yra labai yra smagu. Man labai patinka Lietuva, Kaunas ir kuo daugiau keliauju tuo labiaus įsimyliu savo kraštą. Kaunas man yra labai simpatiškas miestas, o Vilnius jau atrodo per didelis. Esu pastebėjęs, kad man visada labiau patinka ne sostinės, bet antrieji pagal dydį miestai. Pavyzdžiui, Kazakhstane mane sužavėjo Almato, o ne Astanos miestas, Edinburgas patiko labiau negu Glazgas, Porto labiau negu Lisabona.
O nuo ko prasidėjo kitas tavo projektas pavadinimu „Kitokie pasikalbėjimai“? Kaip jis tapo toks populiarus?
Viskas prasidėjo labai paprastai. Tiesiog tuo metu mane išmetė iš darbo ir turėjau kažkaip sugalvoti naują projektą portalui www.kasvykstakaune.lt . Atsimenu, ši idėja kilo važiuojant šaltu troleibusu. Nuo seno domėjausi tokiais šou kaip „The Late Night Show“, panašių laidų vedėjais Ellen Degeneres, Jimmy Fallon, Jimmy Kimmel ir kitais. Taigi kažkaip pagalvojau, kodėl Lietuvoje nėra nieko panašaus – atviro interviu tipo šou su publika šalia ir dviem pašnekovais, kurie tarpusavyje bendrautų neformaliai. Viskas prasidėjo 2014 metų kovo 16 dieną labai jaukioje ,,Punto Jazz“ palėpėje Kaune. Viską filmavome su viena vienintele kamera, buvo tragiškai nekokybiška, bet išaugome iki to, kad dabar kartais filmuojame net ir su šešiomis o nuo palėpės persikėlėme į festivalius ir „Ryšių kiemelį“, kur kartais pasikalbėjimų pasiklausyti ateina virš tūkstančio žmonių. Taigi taip viskas augo, augo ir pats jau nebesuprantu, kaip taip staigiai atsiradome ten, kur esame dabar. Tačiau vardan to buvo įdėta daug nuoseklaus darbo ir pastangų.
Ar tavo darbo dienos yra skirtingos ar gan rutiniškos?
Mano darbo dienos yra visiškai skirtingos ir rutinos gyvenime yra mažai. Nors prieš pusmetį rutina buvo, dirbdavau Kauno savivaldybėje, nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro. Tačiau kažkur nuo vasario mėnesio pradėjau gyventi truputį laisvesnį gyvenimą. Kai noriu išsimiegu kad ir iki vidurdienio – esu pelėda. Taigi mano rytai labai skirtingi, net ir tą kavos puodelį ryte ne visada išgeriu. Darbo diena visada su kompiuteriu, tai elektroniniai laiškai, idėjų galvojimas, darbas su „Youtube“ kanalu, video montavimas. Nesamdau žmonių, kurie man padėtų, nes manau jog pats galiu tai padaryti geriausiai ir geriausiai žinau, kurią vietą montuojant reikia iškirpti ir ką palikti, kokį svečią pasikviesti, kokia turėtų būti bilietų kaina ir kokia rinkodara yra tinkamiausia.
Kas tave motyvuoja keltis ryte?
Mane sunkiai kas motyvuoja rytais keltis. Tačiau man patinka enterprenerio Casey Neistat daug vartojamas žodis hustle. Taigi kiekvieną rytą bandau įsikalti sau, kad reikia hustlinti ir stengtis dar daugiau negu vakar. Reikia keltis, nes pačios idėjos nesusigalvos ir darbai nepasidarys, kiek aš pats per tą dieną padarysiu, tiek ir bus padaryta. Neturiu kažko virš savęs kas man vis pasakytų, ką daryti, aš pats turiu žinoti, ko siekiu. Kai kada tai lengva, kartais apsunkina, tačiau man patinka.
Gyvenime atsiradus rutinai, ką darai, kai norisi nuo viso to pabėgti?
Dažniausiai išsiruošiu į kelionę. Kadangi mėgstu pabūti vienas, man nereikia kažkokių pabėgimų, užtenka ir namuose pasėdėti prie knygos, įsijungti serialą. Kartą per metu man būtina solo kelionė. Šiais metais visiškai vienas buvau Šri Lankoje, tai buvo labai smagus atsiribojimas nuo savęs ir nuo kitų.
Kaip supranti karjeros sąvoką ir kokią vietą ji užima tavo gyvenime?
Karjera užima nemažą vietą, nors nesu visiškas karjeristas. Noriu ir stengiuosi karjerą derinti su laisvalaiku. Kelionės man yra absoliučiai svarbiau už darbą, galėčiau atšaukti susitikimus, nedaryti ,,Kitokių pasikalbėjimų“. Aišku finansiškai tai tikrai nebūtų naudinga, bet nenoriu būti įnikęs tik į darbą ar pinigų uždirbimą. Man labai svarbu kurti, nestovėti vietoje, neapsiriboti tik sėkme, nes turiu realistišką suvokimą, kad tai nėra begalinis dalykas ir vistiek tie ,,Kitokie pasikalbėjimai“ kažkada pasibaigs. Visada reikia galvoti apie planą B ir C. Taigi karjera mano gyvenime nėra pirmoje vietoje, tačiau yra kažkur aukštai.
Kasdieniuose ritualuose kokia kuprinė ar rankinė yra tavo palydovė?
Aš esu visiškas kuprinių fanas. Ant pečių visada kuprinė. Kadangi niekada nesiskiriu su kompiuteriu, viskas kuprinėje yra labai kompaktiškai sudėta, daug daiktų joje nenešioju. Kai keliauju neimu lagamino, nebent tai būna darbinė kelionė.
Ar turi asmenybę, kurią įvardintum kaip savo autoritetą?
Turiu jų keletą. Pavyzdžiui, turiu tokių kolegų – nesuprantu, iš kur jie turi tiek energijos, galbūt būtų galima juos pavadinti darboholikais, tačiau tuo pačiu jie tikrai sugeba mėgautis gyvenimu. Kaip jau minėjau. Vytautas Mikaitis man yra puikus pavyzdys, kaip „neapsikraunant galvos“ džiaugtis gyvenimu . Į jį ilgai žiūrėjau kaip į pavyzdį sau, o pernai metais kartu keliavome į Tanzaniją. Ten iš tikrųjų pamačiau, kaip yra smagu keliauti su žmogumi, kuriam neturiu jokių įsipareigojimų, mums nėra būtina aplankyti visų vietų iš sudaryto sąrašo, gali ir patingėti, niekur ten būnant nevažiuoti. Taip pat įvardinčiau ir Casey Neistat, Gary Vaynerchuk.
O ar turi didelę, tačiau realią svajonę, kuri dabar sukasi tavo galvoje?
Viena yra susijusi su darbine aplinka. Noriu į kitą lygį iškelti lietuvišką televiziją internete. Prieš penkis metus, kai pradėjome tai daryti buvo labai sunku, nes visi į šią idėją žiūrėjo pro pirštus. O dabar matau, kad tai vyksta dideliais tempais ir vis daugiau žmonių vietoj televizijos renkasi internetą. Norisi kokybišką lietuvišką turinį kurti toliau ir kad tai taptų įprasta – įsijungti lietuvišką internetinę televiziją. O kitas tikslas yra apkeliauti kuo daugiau pasaulio ir kad jausčiau džiaugsmą aplankydamas naujas vietas.
Jeigu turėtum galimybę pavakarieniauti su bet kuriuo žmogumi pasaulyje, kas jis būtų?
Su Vytautu Kernagiu, nes neturėjau galimybės jo pasikviesti į „Kitokius pasikalbėjimus“.
Sek Manto kasdienybės ir kelionių nuotykius: https://www.instagram.com/mantas_bertulis/?hl=en
Nuotraukos: Ieva Rudžionytė
Rankinės: kARTu