Jūsų krepšelis

Projektas „Supa Asmenybės“ : pokalbis su stiliste ir turinio kūrėja Lina Bernotaityte

Supa Asmenybės“ –  tai trumpi, artimi, intelektualūs pokalbiai su stipriomis, įkvepiančiomis asmenybėmis supančiomis kiekvieną iš mūsų kasdien. Kas mėnesį susipažinsime su išskirtiniais pašnekovais, kalbėsime apie gyvenimo būdą, karjerą, vidinės ramybės balansą, autoritetus ir stiliaus pasirinkimus. Šiuo projektu siekiame ypatingus, o tuo pačiu ir mums artimus žmones parodyti tokiu kampu, kokiu jie galbūt patys savęs niekada nemato. Juk kiekvienas ir kiekviena iš mūsų esame tas ypatingas kasdienybės herojus – skubantis, siekiantis ir kuriantis. Tereikia tai pastebėti.

 

Lina Bernotaitytė (arba @Lenalisabona, kaip daugelis ją pažįstate iš platformos Instagram) turi tiek lietuviškų, tiek korėjietiškų šaknų, pažįsta labai skirtingas Azijos bei Europos kultūras. Lina ilgą laiką daugeliui buvo žinoma kaip pasaulinio mados leidinio „L’Officiel“ franšizės Lietuvoje mados redaktorė. Ne vieną ir ne kelias mados entuziastus žavėjusias fotosesijas kuravo ir jų stiliumi rūpinosi būtent ji. Tačiau visai neseniai Lina nusprendė palikti darbą prestižiniame žurnale ir dirbti sau, nuo šiol net keliose mados, komunikacijos ir soc. medijų srityse. Pokyčiai gyvenime Linai visada reikalingi, šiandien ji sako mylinti savo veiklą ir besijaučianti ten, kur ir turi būti, tačiau jei staiga nuspręstų tapti sodininke, apverstų savo dabartinę kasdienybę aukštyn kojomis ir tiesiog… taptų sodininke! Susitikome jaukioje Vilniaus kavinėje „Elska“. kARTu komandai su Lina norėjosi kalbėtis dar ir dar, taip malonu buvo jos klausytis. Tikimės, kad Linos mintis jums bus taip pat malonu skaityti.

 

Lina, kaip dabar apibrėžtum savo veiklą?

Mano veikla labai dinamiška, kiekvieną kartą kintanti. Dar prieš kelis mėnesius buvau mados redaktorė, šiuo metu esu laisvai samdoma stilistė ir turinio kūrėja, daug dirbu su socialinėmis medijomis.

 

Rytas prasideda nuo…

Nuo žadintuvo. Šiap visi rytai būna skirtingi, tačiau ką visada turiu padaryti, tai neskubėdama pabūti su savimi ir lėtai išgerti kavos, kas trunka apie gerą pusvalandį.

 

O esi labiau vyturys ar pelėda?

Pelėda.

 

Kas tave motyvuoja ryte keltis iš lovos?
Vėlgi, žadintuvas. Šiaip nesikelčiau, nes mėgstu labai ilgai miegoti, o vakare labai ilgai neiti miegoti. Ilgai galvojau, kaip šis mano atsakymas turėtų atrodyti. Ta motyvacija pavadinčiau įsipareigojimą savo darbo dienai, dalykams kuriuos svarbu atlikti ir padaryti, manau tai man geriausia motyvacija.

 

Mėgstamiausia laisvalaikio veikla ?
Labai sunkus klausimas, nes visas mano laisvalaikis yra glaudžiai susijęs su mano darbu. Sakykime, jei aš skaitau knygą ar žiūriu kino filmą, tai vienaip ar kitaip daro įtaką mano tolimesnei veiklai, aš kažką iš to pasiemu ir to įkvėpta kažką sukuriu. O ta laisvalaikio veikla visgi labai paprasta ir tradiciška, tai knygų skaitymas, filmai ir kelionės.

Kas tau padeda pabėgti nuo rutinos? O gal tavo kasdienybėje rutinos toli gražu nėra?
Šiuo metu aš kaip tik atvirkščiai, stengiuosi tą rutiną susikurti. Tikslas – susiplanuoti laiką, kad jogos pamokas galėčiau lankyti vieną ir tą pačią valandą kiekvieną dieną, kas yra labai sunku. Šiaip rutinos visiškai nėra, kiekviena diena yra labai skirtinga.

 

Kokia tavo kūrybos/veiklos pradžia? Nuo ko viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo nuo studijų. Kai pradėjau studijuoti Dizaino Kolegijoje, labai lengvai ir greitai įsitraukiau į visą stilisto veiklą, nes tuo metu pati kurti drabužių dar negebėjau, todėl teliko rinktis iš to kas yra. Ir ši veikla liko iki šiol. Taip drabužių niekada ir nekūriau, tiesiog dirbau juos ir įvairius aksesuarus parinkdama. Man atrodo viskas prasidėjo būtent pirmame kurse, kai reikėjo suktis iš padėties nieko neturint, o dabar toks darbas tapo kasdienybe.

Kasdieniniuose ritualuose, kokia rankinė/kuprinė yra tavo palydovė? Galbūt turi skirtingas rankines darbui, laisvalaikiui, kelionėms?
Kaip tik vakar grįžusi namo skaičiavau, kiek turiu skirtingų rankinių ir kuprinių. Vieną iš jų pasirenku ir pritaikau pagal priešakyje laukiančią dieną. Dažnai nesinešu nieko. Jei tai yra sakykime šeštadienis ar sekmadienis ir aš ilsiuosi, su savimi neturiu jokios rankinės, jeigu tai sunki diena, tai yra didelė ir patogi kuprinė, nes žinau, kad turėsiu daug vaikščioti. Turiu ir paprastesnę kuprinę, kuri nėra skirta daug judant tačiau ją renkuosi jei reikia įsidėti kompiuterį. Taip pat turiu keturias rankines, kurios taip pat suskirstytos pagal dydį, priklausomai nuo to kiek daiktų turiu pasiimti su savimi. Dažnai kombinuoju rankinę ir kuprinę, nes žinau kad atvykusi kuprinę galėsiu kažkur pasidėti ir toliau būti tik su rankine. Kadangi pati vairuoju, tačiau automobilio neturiu, labai dažnai keliauju su visais daiktais, kaip išeinu iš namų taip kažkur ir atvykstu, taigi tenka sukčiauti, taip pat kaip su tais persimaunamais bateliais. Jeigu sakykime einu į ofisą, o po to skubu į jogos pamoką, tada galiu turėti netgi 3 rankines/kuprines kurias skirtingais laikais nešuosi į skirtingas vietas.

 

Įvaizdžio detalė be kurios nesijauti savimi. Ar tokią įvardintum?

Ne, neturiu tokio daikto, nes man labai patinka keistis. Labai patogiai jaučiuosi su bet kokiais daiktais ar atributais kurie man tuo metu patinka. Apskritai neesu prisirišusi prie daiktų ar tam tikro įvaizdžio.

 

Kokia žinoma moteris tau pačiai – įkvėpimas, autoritetas? Kuo ji tave žavi?

Tokių moterų yra labai daug, tačiau man žavingiausia ką moterys gali nuveikti kartu. Susiburti į kažkokią bendruomenę ar organizaciją ir tokiu būdu keisti pasaulį. Taigi vienos moters konkrečiai neišskirčiau, tačiau mane labai žavi moterų vienybė ir gebėjimas viena kitai padėti, ko manau šiuo metu mums truputį trūksta. Moterys ypatingai mėgsta konkuruoti, taip pat būna ir kitų susikirtimo taškų. Taigi manau kad visos veiklos kurios skatina moteris burtis kartu yra didžiausias įkvėpimas.

 

Po šio tavo atsakymo paklausiu – kaip manai, kodėl Lietuvoje vis dar dažnai sakoma, „Vyras vyrui padės, bet moteris moteriai koją pakiš“?
Nežinau, šia tema kažkada labai daug diskutavau. Yra tekę susidurti su šiomis situacijomis. Po jų apgalvodavau, kodėl. Pamaniau, galbūt aš elgiuosi netinkamai, netinkamai ištransliuoju tam tikrą žinutę, galbūt prie manęs sunku prieiti, kažką netaip pasakau ar kažkam iš tiesų kažko slapta pavydžiu. Taigi manau tada, kada moterys atsikrato šių minčių ir kompleksų, susigyvena su savimi, tada tampa lengviau komunikuoti ir padėti kitoms. Šiuo metu aplink turiu tiek daug moterų kurios daro tą patį, ką ir aš. Mes tarsi konkuruojame tarpusavyje, tačiau ta konkurencija visiškai minimali, labai dažnai viena kitai padedame ar net viena kitą rekomenduojame. Taip visos daug daugiau pasiekiame. Manau ši tema labai gili ir ja galima daug diskutuoti.

 

Kaip įsitikini, kad esi teisingame kelyje?
Aš nežinau, ar esu teisingame kelyje, negaliu įsitikinti. Man atrodo, kad to teisingo kelio nėra. Daugelis žmonių pradeda save nuvertinti manydami, kad turi būti tas kažkoks teisingas kelias ar pasirinkimas. Man atrodo, kad tokio nėra, man šiuo metu patinka ką aš darau, kur aš esu, jaučiuosi patogiai ir turiu pakankamai iššūkių. Jeigu rytoj atsikelsiu ir sugalvosiu, kad noriu būti, sakykime, sodo prižiūrėtoja, tokia ir tapsiu.

 

Kaip supranti karjeros sąvoką?
Man karjera asocijuojasi su ambicijomis ir tikslais kuriuos mes išsikeliame patys sau. Neskirstyčiau karjeros kažkokiais etapais, kanonais, sumomis ar pareigomis, bet man atrodo jei pildai asmenines ambicijas esi savo karjeros kelyje kad ir koks jis bebūtų. Man taip yra visur ir visada, manau svarbu įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, manau tai ir yra karjeros kelias. Jei padarau tai, ką noriu padaryti, jaučiuosi žingsniu priekyje.

Daugiau apie Liną, jos darbus ir projektus: http://www.lenalisabona.com
Nuotraukos: Ieva Rudžionytė
Rankinės: kARTu